„Kodėl tu pasirinkai vesti vaikų jogą?“ Taip manęs kažkada paklausė draugė. Vaikų joga – tai kūryba.Tai kūryba, kuri niekad nesustoja! Tu čia turi kurti, žaisti, mąstyti, lipti iš savo komforto zonos ir visada būti vienu žingniu priekyje nei tavo mokiniai! Ir taip kiekvieną kartą.
Nes vaikai,kaip kempinės,viską labai greitai sugeria ir išmoksta. Kartais būna dienų kaip tyčia ,kai ir man norisi pagulėti šavasanoje ir judėti kiek mažiau…bet kai tu prajuokini vaiką,arba kai JIE tave prajuokina – viskas tiesiog ištirpsta! Visą savo paauglystę praleidus Naujojoje Zelandijoje aš buvau apsupta nuostabių mokytojų.Tokių, kuriems rupėjo mano gerovė, tokių, su kuriais galėjau laisvai jaustis ir pasišnekėti po pamokos.
Turėjau tokius mokytojus,kurie išklausydavo ir žiūrėdavo į mane kaip į žmogų,o ne kaip į vaiką. Ten ir prasidėjo mano meilė vaidybai ir kūrybai! Ten aš pamilau būti ant scenos ir iš bet kokios situacijos sukurti dramą,spektaklį . Nuo to aš „kaifavau“, nes turėjau galią, su kuria galėjau prajuokinti savo žiūrovus ar tiesiog juos sudominti.
Jogoje viskas labai panašu – aš esu laisva kurti ir įkvėpti vaikus. Bet tuo pačiu,aš kuriu ryšį su jais, ir juos išklausau. Ką jie šiandien jaučia, ir ką norėtu išmokti per jogą. Ir tada, po savaitės…mėnesio, aš matau kaip jie drąsėja..kaip ne tik jų kūnas bet ir protas laisvėja…kaip jų kūryba pradeda tekėti dar laisviau! Kaip jie gali juoktis iš savęs, kaip jie gali parodyti empatiją kitiems ir sukurti stiprią komandą bei pasitikėjimą kitais.
Tada aš suprantu – šis darbas yra labai atsakingas, bet be proto daug duodantis!
